Siracido 4

₁Mano vaike, neatsakyk vargšui išteklių pragyventi,

neversk beturčio akių veltui laukti!

₂Nenuvilk alkano žmogaus,

neužgauk nelaimės užklupto žmogaus!

₃Nedidink bevilčio žmogaus vargo,

nedelsk duoti išmaldos suvargusiam.

₄Neatmesk elgetos prašymo,

nenugręžk žvilgsnio nuo vargšo.

₅Nenukreipk akių nuo žmogaus skurde,

neduok niekam progos tave keikti,

₆nes jei savo kartėlio skausme jis tave keiktų,

Kūrėjas išgirs jo skundo maldą.

₇Elkis taip, kad taptumei mylimas bendrijoje;

lenk galvą žemai prieš didžiūnus.

₈Išklausyk vargšų

ir draugiškai atsakyk į jų sveikinimą.

₉Gelbėk engiamą žmogų iš engėjo rankos;

teisingas nuosprendis tenebūna tau nemalonus.

₁₀Būk tėvas našlaičiams,

o jų motinai atstok vyrą.

Tuomet būsi tarsi Aukščiausiojo sūnus, –

ir jis tave mylės labiau,

negu tave myli tavo motina.

₁₁Išmintis moko savo vaikus

ir rūpinasi tais, kurie jos ieško.

₁₂Kas ją myli, tas myli gyvenimą,

o tie, kurie jos ieško nuo ankstyvo ryto,

bus kupini džiaugsmo.

₁₃Kas jos laikosi, tas paveldi garbę,

kad ir kur jis būtų,

ir Viešpats suteikia jam savo palaiminimą.

₁₄Kas jai tarnauja, tas tarnauja Šventajam;

kurie ją myli, tuos myli Viešpats.

₁₅Kas jai paklūsta, tas valdys tautas,

o kas jos klausosi, tas gyvens saugiai.

₁₆Kas jai save patiki, tas ją turės,

ir jo palikuonys ją paveldės.

₁₇Iš pradžių ji veda žmogų vingiuotais takais,

neša jam baimę ir baikštumą,

vargina savo drausme

ir bando savo įsakais,

kad jo širdis visiškai ja pasitikėtų.

₁₈Tada užveda jį vėl ant tiesaus tako,

atneša jam laimę

ir apreiškia savo paslaptis.

₁₉Bet jei jis nueina klaidingu keliu,

ji palieka jį ir atiduoda pražūčiai.

₂₀Mano vaike, atsižvelk į laiko aplinkybes,

bijok to, kas negera,

ir nesigėdyk būti toks, koks esi.

₂₁Juk yra gėdos jausmas, vedantis į nuodėmę,

ir gėda, pelnanti garbę ir pagarbą.

₂₂Nebūk per griežtas pats sau,

neleisk gėdai vesti tave į pražūtį.

₂₃Nesusilaikyk nuo kalbėjimo, kai reikia kalbėti,

ir neslėpk savo išminties.

₂₄Juk išmintis reiškiasi per kalbą,

o išsilavinimas – per liežuvį.

₂₅Tiesai niekada neprieštarauk,

verčiau rausk dėl savo kvailumo.

₂₆Nesigėdyk išpažinti savo kaltės,

nebandyk sustabdyti tekančios upės.

₂₇Nešliaužiok prieš kvailį,

nerodyk šališkumo didžiūnui.

₂₈Už tiesą kovok ligi pat mirties,

ir Viešpats Dievas kovos už tave.

₂₉Nebūk pagyrūnas savo žodžiais

nei tingus ar lėtas savo darbais.

₃₀Nebūk kaip liūtas savo namuose

nei suktas ar įtarus su savo tarnais.

₃₁Tenebūna tavo ranka ištiesta imti

ir sugniaužta atėjus laikui duoti.